- kvėpalas
- kvė̃palas sm. sing. (3b) žr. kvepalas: 1. Tai geras kvė̃palas (tai gardžiai kvepia) Plk. Žiedai kvėpalą ir skaisčią varsą teipogi nuo saulės gauna Blv. Plačiamėčių kitoks kvė̃palas nei tikrųjų mėtų Lp. Iš medžių, iš skujų, iš šiškų, iš lapų vis kitoki kvėpalai: kaip vėjelis dvelksi, kožną kartą kitokiu kvapu užsivelgsi (užsitrauksi, įsitrauksi) A.Baran. 2. [K].
Dictionary of the Lithuanian Language.